triupinys

triupinys sm. žr. trupinys 1: Čion jisai po ilgai eilei metų pamatė vėl, kaip sėsdami už stalo lietuviai aukauja dievams, nuliedami pirmus lašus gėrimų ir pirmus triupinius visokių sausų valgių nuberdami ant žemės V.Piet.